pliurškus

pliur̃škus, -ė smob. (2) menk. 1. kas greit užpyksta, karščiuojasi, karštakošis: Koks tu čia per pliur̃škus pasidarei! Lkč. 2. kas tauškia nesąmones, nerimtai šneka, tauškalius, plepys: Su juo rimtai negali niekuomet pakalbėti: toks pliur̃škus, kažin ką nušneka Žvr. Ta pliurškutė visada juokiasi Alk.